323 meno sričių projektams paskirstyta beveik 4,6 mln. eurų

Lietuvos kultūros taryba skelbia 2025 m. literatūros, muzikos, scenos, taikomųjų ir vizualiųjų menų finansavimo rezultatus. Finansavimas skirtas 323 projektams, kuriuos pateikė 197 organizacijos, o bendra paskirstyta suma siekia beveik 4,6 mln. eurų. 

„Labai smagu, kad šį kartą meno sričių konkursuose paskirstyta iki tol didžiausia pinigų suma. Didesnė lėšų kvota, o kartu sumažėjęs paraiškų kiekis ir dėl to susitraukęs lėšų poreikis, sudarė sąlygas finansuoti iš viso 44 proc. paraiškų, kai kuriose srityse, kaip kad scenos ar taikomųjų menų, lėšas skiriant kas antrai pateiktai paraiškai. Taip pat ryškiai sumažėjo atotrūkis tarp bendros prašomos ir skiriamos sumos. Jeigu prieš 3–4 metus Lietuvos kultūros taryba galėjo atliepti tik apie ketvirtadalį pareiškėjų finansinio poreikio, šiemet pavyko priartėti prie trečdalio. Nepaisant to, apmaudu, kad apie 100 kūrybinių sumanymų, ekspertų įvertinų vis dar aukštais balais, skirstomų lėšų nebeužteko, o ir tarp likusių 180, surinkusių pereinamąjį balą, liko gerų nefinansuotų idėjų. Tikimės, kad jų paraiškos bus tobulinamos ir teikiamos antrame meno sričių kvietime“, – komentavo Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė Asta Pakarklytė. 

Daugiausiai finansuota – 106 – literatūros srities projektų, kuriems skirta daugiau kaip 780 tūkst. eurų. Scenos menų projektams teko apie 1,17 mln. eurų, finansuojant 68 paraiškas, o muzikos iniciatyvoms – 1,13 mln. eurų, lėšas skiriant 62 projektams. Vizualiuosiuose menuose finansuojamų paraiškų sąraše atsidūrė 56 iniciatyvos (beveik 977 tūkst. eurų), o taikomuosiuose menuose – 31, sulaukusi beveik 515 tūkst. eurų. 

Literatūros srityje didžiausias finansavimas skirtas Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklai, kuri pateikė 20 paraiškų ir gavo lėšų net 15 projektų įgyvendinti. 

Scenos menų srityje išsiskyrė „Meno ir mokslo laboratorijos“ bei „Be kompanijos“ iniciatyvos – abi organizacijos gavo finansavimą 3 projektams, taip pat ir didžiausia lėšų injekcija šioje srityje skirta Kauno šokio teatro „Aura“ tarptautiniam festivaliui. 

Vizualiųjų menų srityje stipriausiai pasirodė Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyrius ir Vilniaus grafikos meno centras – finansuota po 3 jų projektus. Tarp sėkmingų pateko ir Vilniaus dailės akademija su 6 iniciatyvomis, dar 3 jos projektai finansuoti taikomųjų menų srityje.  

Taikomųjų menų srityje ryški investicija teko 3 „Architektūra ir žmonės“ iniciatyvoms. Išsiskyrė ir Vilniaus mados savaitė, kurios finansuoti 2 projektai, bei Stasio Eidrigevičiaus menų centras, kurio po 1 iniciatyvą buvo finansuota tiek taikomuosiuose, tiek vizualiuosiuose menuose.  

Ženklesnės investicijos sulauks leidykla „Lapas“ – 3 iniciatyvos finansuotos taikomuosiuose menuose, 2 – literatūroje, 1 – vizualiuosiuose menuose.  

Muzikos srityje ryškus finansavimas skirtas 3 Klaipėdos koncertų salės renginiams. 

 Geografinis investicijų pasiskirstymas

„Vilniuje registruotų įstaigų projektai gavo daugiausiai finansavimo – šiek tiek daugiau kaip 3 mln. eurų. Tačiau teisingiau būtų pažvelgti ne į absoliučius dydžius, o į jų santykius, t. y. kokia finansavimo dalis teko skirtinguose miestuose registruotoms organizacijoms nuo jų prašytų sumų. Kaune registruotų įstaigų poreikis atlieptas 35 proc., Vilniuje ir Klaipėdoje – 34 proc., likusiuose miestuose – 25 proc. Tai leidžia teigti, kad didžiuosiuose miestuose situacija panaši, o štai regionuose finansavimo poreikis galėtų būti labiau atlieptas“, – teigė Lietuvos kultūros tarybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Radvilė Maskuliūnaitė.  

Dalis projektų koncentruojasi sostinėje – beveik 46 proc. visų iniciatyvų bus įgyvendintos tik Vilniuje. Visgi 54 proc. numatyta įgyvendinti ir kitose Lietuvos vietose ar užsienyje. Scenos menų srityje net 71 proc. projektų bus įgyvendinti ne tik sostinėje, taikomuosiuose menuose – 68 proc., o muzikoje – 66 proc. veiklų vyks ne tik Vilniuje, bet kituose šalies miestuose bei užsienyje. Literatūros ir vizualiųjų menų srityse daugelis projektų koncentruojasi sostinėje, tačiau literatūros srities projektų vykdytojai įsipareigoja išplatinti leidinius 66 šalies bibliotekoms. 

Įvairovės ir proporcingumo siekis meno srityse  

Lietuvos kultūros taryba iš viso sulaukė 735 paraiškų, kuriose prašyta skirti 14,2 mln. eurų. Norint finansuoti visas pereinamąjį balą surinkusias pirmojo kvietimo meno sričių paraiškas, ekspertų vertinimu reikėtų skirti bent 7,8 mln. eurų, tuo tarpu taryba disponavo beveik 4,6 mln. Dėl šios priežasties finansuotos tik aukščiausius balus surinkusios paraiškos, už nefinansuojamų brūkšnio liekant dideliam kiekiui gerų projektų. Galiausiai taryba finansavo net 44 proc. pateiktų paraiškų, išlaikydama vidutinį 75 proc. skirtos sumos intensyvumą.  

Finansavimo procentas tolygiausias vizualiųjų ir scenos menų srityse, kur vidutiniškai skirta 27 proc. ir 33 proc. prašytų sumų, finansuojant šiek tiek daugiau nei trečdalį ir pusę pateiktų paraiškų. 

Ryškiausiai atlieptas grožinės literatūros poreikis – skirti 44 proc. viso prašyto finansavimo. Vaikų literatūra ir humanitarinė literatūra gavo po 27 ir 26 proc. Taip pat gana subalansuotas vertimų ir lietuvių originaliosios literatūros santykis. Tą lėmė, remiantis ekspertų nuomone, kokybiškai parengtos paraiškos ir stiprios pareiškėjų vadybinės kompetencijos. 

Architektūros srityje skirti 40 proc. prašyto finansavimo, tačiau dizainui – tik 26 proc. Tai susiję su tuo, kad keli dizaino posritės pareiškėjai, kurių projektai nebuvo įtraukti į finansuojamų sąrašą, prašė skirti itin dideles sumas, tarp kurių ir visame meno sričių konkurse įspūdingiausias 163 tūkst. eurų poreikis vieno projekto finansavimui. Nepaisant to, finansuojama po panašų kiekį paraiškų – 16 dizaino ir 15 architektūros. 

Muzikos srityje pastebimi ryškūs skirtumai: alternatyvioji muzika gavo vos 6 proc. prašytos sumos, o klasikinė – 36 proc. Apskritai, muzikoje ir toliau pastebima identifikacijos problema, kuri iškreipia situaciją. Sumanymus, kuriuos būtų galima priskirti eksperimentinės muzikos posritei pareiškėjai nurodo kaip klasikinės muzikos projektus, todėl ir susidaro įspūdis, kad pastarosios lūkestis atliepiamas stipriausiai. Muzikos srityje ir toliau aiškiausiai savo tapatybę apsibrėžia džiazas, kurio pusę paraiškų yra finansuota, atliepiant 27 proc. finansinio poreikio.

Finansavimo dinamika

„Šiemet finansavimo santykio (tarp prašomos ir gautos sumos) situacija kaip niekad gera. Palyginti su 2024 m. pirmuoju kvietimu daugelyje sričių finansavimas paaugo. Jis sumažėjo tarpdisciplininiuose menuose ir alternatyvioje muzikoje, o cirko ir džiazo sritis paveikė ir naujo strateginio finansavimo ciklo rezultatai. Tokia situacija susidarė dėl 2025 m. pirmojo kvietimo kvotos, pateiktų paraiškų kiekių ir organizacijų finansavimo lūkesčių. Visa tai atskleidė ir skirtingų meno sričių dinamiką, veiklų veržlumą ir vadybos stiprumą bendrame kultūros kontekste“, – teigė R. Maskuliūnaitė. 

Pusė teikusių paraiškas organizacijų gavo finansavimą  

Lietuvos kultūros taryba šiame meno sričių konkurse sulaukė 394 unikalių organizacijų paraiškų, pusei iš jų skirtas finansavimas. Vidutiniškai vienai organizacijai teko daugiau kaip 23 tūkst. eurų. Didžiausia vidutinė suma buvo skirta vizualiesiems menams, kuri siekė daugiau kaip 25 tūkst. eurų. Mažiausia literatūros srityje – daugiau kaip 19 tūkst. eurų.  

R. Maskuliūnaitė teigė, kad šiame kvietime naujoms organizacijoms nebuvo lengva gauti Lietuvos kultūros tarybos finansavimą. 36 organizacijos pirmą kartą pateikė paraišką finansavimo konkursui, tačiau tik 8 iš jų lėšų sulaukė. Daugiausiai tokių organizacijų buvo taikomųjų menų srityje. 

Žvelgiant į finansavimo pasiskirstymą tarp biudžetinio, nevyriausybinio ir privataus sektorių, situacija išliko panaši į 2024 m. pirmąjį kvietimą. Toliau dominavo nevyriausybinės organizacijos (viešosios įstaigos, asociacijos, labdaros ir paramos fondai), kurioms teko 71 proc. lėšų, finansuotos 138 įstaigos ir 221 jų projektas. Biudžetiniame sektoriuje finansavimas skirtas 39 įstaigoms ir 59 jų sumanymams, suteikiant 22 proc. visų lėšų. Dar mažesnė meno sričių lėšų krepšelio dalis teko privačioms įstaigoms (uždarosioms akcinėms bendrovėms, mažosioms bendrijoms, individualioms įmonėms) – tik 7 proc., nors paraiškų finansuota 43.  Didžioji dalis jų koncentruojasi literatūros srityje. 

Menų spautuvė, Julian Vogel (CH) HELIUM / CHINA SERIES, VDA parodų salėje „Titanikas“. Dainiaus Putino nuotr.

Lietuvos kultūros tarybą sudaro pirmininkė, muzikologė Asta Pakarklytė, tautinių mažumų atstovas Dainius Babilas, aktorė dr. Elzė Gudavičiūtė-Puskunigė, teatro kritikas Vaidas Jauniškis, muzikologė Jūratė Katinaitė, istorikas dr. Rimvydas Laužikas, skulptorius ir kino kūrėjas Deimantas Virgilijus Narkevičius, architektas Rolandas Palekas, literatūrologas dr. Dainius Vaitiekūnas, kultūros vadybininkė Rita Valiukonytė, etnologė dr. Aušra Žičkienė.