„Kai gauni, tai nesvarbu“: apklausa apie konsoliduotus komentarus atskleidė skirtingas nuomones 

Lietuvos kultūros taryba inicijavo kultūros bendruomenės apklausą, siekdama gerinti konsoliduotų komentarų kokybę. Apklausos tikslas buvo išsiaiškinti pareiškėjų lūkesčius dėl konsoliduotų komentarų, jų reikšmę bei paskirtį. Tyrime dalyvavo 483 asmenys, o apklausos analizę atliko Stebėsenos ir analizės skyriaus vadovė Radvilė Maskuliūnaitė ir praktiką taryboje atliekantis Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto studentas Povilas Lapkauskas. 

„Apklausa atskleidė, kad konsoliduoti komentarai ypač svarbūs tiems pareiškėjams, kurių paraiškos nebuvo finansuotos – tiek tais atvejais, kai nesurinktas pereinamasis balas, tiek tais, kai balas buvo pakankamas, bet finansavimas neskirtas. Respondentai norėtų suprasti, kodėl taip nutiko, ir minėjo, kad kokybiški konsoliduoti komentarai leistų tobulėti bei geriau parengti kitą paraišką. Taip pat išsamaus komentaro tikimasi ir tuomet, kai skiriama mažiau nei 50 proc. prašyto finansavimo“, – apibendrino R. Maskuliūnaitė. 

Stebėsenos ir analizės skyriaus vadovė Radvilė Maskuliūnaitė.

Vytenio Budrio nuotr.

Konsoliduoti komentarai labai svarbūs, tik reikia juos tobulinti  

Dauguma apklaustųjų (82 proc.) pabrėžė konsoliduotų komentarų svarbą. Jie teigė, kad konsoliduoti komentarai padeda geriau suprasti vertinimo kriterijus, ugdo savikritiką ir leidžia įsivertinti paraiškos kokybę, skatindami jos tobulinimą. 

„Rengdama paraišką, visuomet atsižvelgiu į ankstesnių metų komentarus, dažnai su kolegomis aptariame visas įstaigos teiktas paraiškas ir jų komentarus, stengiamės pasimokyti vieni iš kitų“, – teigė respondentė. 

Apklausos rezultatai taip pat parodė, kad 33,5 proc. respondentų konsoliduoti komentarai dažnai arba visada atitinka jų lūkesčius, o apie 25 proc. dalyvių teigė, kad retai arba niekada jų neatitinka.  

 

Lietuvos kultūros tarybos grafikas.

Pasak R. Maskuliūnaitės, dalis respondentų turėjo pastabų konsoliduotų komentarų kokybei, struktūrai ar turiniui. Kai kurių respondentų nuomone ekspertai esą vadovaujasi tik sumanymo aprašymu paraiškoje ir neturi praktinio ryšio su vertinamu projektu: „Dažnai pasitaiko abstraktūs vertinimai, pavyzdžiui, „reikėtų daugiau pagrindimo“ – būtų naudinga nurodyti, kokių argumentų ar duomenų konkrečiai trūksta“, – pastebėjo respondentė (-as).  

Dalis respondentų išreiškė nusivylimą, kad atsižvelgę į konsoliduotus komentarus, pataisę paraišką ir ją vėl teikę konkursui nebūtinai sulaukė teigiamo ekspertų vertinimo: „Ekspertų nuomonė dažnai yra visiškai subjektyvi ir pagal ją pataisius projektą nėra jokios garantijos, kad būtent taip mąstys ir kiti ekspertai“.  

R. Maskuliūnaitė pabrėžė, kad tarybos konkursų metu vertinama tik konkreti paraiška, o paraiškų kontekstas kinta, keičiasi ir ekspertų darbo grupė. Dėl nuolatinės ekspertų rotacijos jie nestebi paraiškų tęstinumo ir neturi ankstesnių metų informacijos. Tad panašios ar atnaujintos pagal ankstesnių ekspertų komentarus paraiškos gali būti įvertintos skirtingai. 

Konsoliduotų komentarų nauda priklauso nuo jų kokybės 

Apklausa išryškino skirtingas respondentų nuomones dėl to, ar konsoliduotas komentaras padeda suprasti sprendimo motyvus ir logiką. 65 proc. apklaustųjų teigė, kad jie padeda, 24 proc. – kad nepadeda, o 11 proc. neturėjo aiškios nuomonės.  

Pasak R. Maskuliūnaitės, „vieni teigė, kad argumentuoti ir logiški konsoliduoti komentarai, matomas ekspertų profesionalumas ir projekto suvokimas padeda suprasti priimtą sprendimą. Kiti minėjo, kad komentarai nėra naudingi, kai jie yra abstraktūs, prieštaringi, subjektyvūs, kelia abejonių dėl ekspertų kompetencijos“. 

„Esame gavę tikrai naudingų ir konstruktyvių komentarų. Bet lygiai taip pat esame gavę labai paviršutiniškų ir nereikšmingų pastabų, kurios privertė gūžtelti pečiais ir suabejoti ekspertų kompetencija bei tam tikrų specifinių dalykų išmanymu“, – teigė respondentė (-as).  

 

Lietuvos kultūros tarybos grafikas.

Nepaisant to, 72 proc. apklaustųjų manė, kad komentarai padeda tobulinti paraišką ir projektą: „Praėjusių metų komentaras man labai padėjo suprasti paraiškos principus ir normatyvus. Kadangi pildžiau pirmą kartą, buvo neaiškumų [...]. Konstruktyvus komentaras padėjo paruošti geresnę paraišką kitiems metams“. 

Visgi kai kurie respondentai pastebėjo, kad komentarai būna pernelyg standartizuoti, paviršutiniški, stokojantys detalių argumentų, kodėl skirtas konkretus balas ir suma. Jie taip pat minėjo, kad yra gavę teigiamą konsoliduotą komentarą, tačiau vis tiek jų paraiška nebuvo finansuota: „Kartais būna parašyta, kad viskas gerai, tačiau finansavimas neskirtas. Arba parašyta, kad viskas puiku, atitinka prioritetus, tačiau neduodamas maksimumas balų. Lieka neaišku, kodėl nuimti balai“. 

 

Lietuvos kultūros tarybos grafikas.

Aiškesnė struktūra ir daugiau argumentų – lūkesčiai konsoliduotam komentarui 

Apklausa parodė didžiulius kultūros bendruomenės lūkesčius ekspertams. R. Maskuliūnaitė teigė: „Respondentai pabrėžė, kad ekspertai turi ne tik gerai suprasti vertinamą sritį ir jos kontekstą, bet ir pasižymėti praktine nuovoka. Jei trūksta specifinių žinių, jie turėtų gilintis į vertinamą sritį papildomai. Taip pat siūlyta ir tikrinti ekspertų kompetencijas testais“.  

Nors dalis respondentų kritikavo dabartinius konsoliduotus komentarus esą kaip pernelyg šabloniškus ir standartizuotus, kiti pabrėžė aiškios, nuoseklios struktūros svarbą. „Komentare turėtų būti pasisakyta apie kiekvieną iš nustatytų paraiškos vertinimo kriterijų, kad paraiškos teikėjui susidarytų bendras vaizdas, kuri paraiškos vieta „silpniausia“, kuris kriterijus numušė balus“, – minėjo respondentė (-as).  

Be to, daugiau kaip pusė (54 proc.) apklausos dalyvių pasisakė, kad konsoliduoti komentarai turėtų būti aiškinamojo pobūdžio. Tai reiškia, kad ekspertams ne tik reikėtų pateikti argumentais grįstą komentarą, atsižvelgiant į paraiškos vertinimo prioritetus, kriterijus ir jiems skirtus balus, bet ir nurodyti pagrindinius trūkumus ir stiprybes.

„Manau, kad už paraiškos kokybę ir atitikimą gairėms atsakingas jos teikėjas ir gebėjimus rašyti paraišką turėtų tobulinti per mokymus. Aiškinamieji ir rekomendaciniai komentarai teikėjui labai padėtų, bet labai apsunkintų ir iškreiptų ekspertų darbo esmę – jie turi vertinti pateiktą produktą ir paaiškinti savo vertinimą, jei iškiltų ginčas“, – komentavo apklausos dalyvė (-is). 

Tuo tarpu, kitos (-i) respondentės (-ai) išsakė ir tiesioginės komunikacijos su ekspertais poreikį po konkurso rezultatų paskelbimo: „Į gautą komentarą dažnu atveju norisi atsakyti ir papildyti, nes kontekstas buvo suprastas netinkamai ar dėmesys skiriamas pernelyg mažoms ir projekto eigoje ištaisomoms detalėms, kurios nulemia finansavimo dydį“. O dalis respondentų paraiškas vertinusių ekspertų norėtų sulaukti ir organizuojamose veiklose.  

Konsoliduotų komentarų praktikos pokyčiai  

Lietuvos kultūros taryba svarsto galimybę unikalius konsoliduotus komentarus rengti ir teikti tik finansavimo negavusioms paraiškoms ir toms, kurios finansuojamos mažesniu nei 75 proc. intensyvumu nuo prašytos skirti sumos. Kitais atvejais būtų teikiamas šabloninis sprendimo motyvas ir taip ekspertai galėtų koncentruotis tik į problemines situacijas, skirdami daugiau dėmesio nefinansuojamų ar finansuojamų silpnai paraiškų vertinimo argumentacijai ir komentaro kokybei.  

Straipsnyje pateiktų respondentų citatų rašyba ir skyryba redaguota.