Lietuvos kultūros tarybos posėdyje aptarti siūlymai dėl finansavimo tvarkos 2026 metams 

Sausio mėnesį prasidėjo pasirengimas 2026 metų projektų ir stipendijų konkursams, o šią savaitę Lietuvos kultūros tarybos strateginiame posėdyje aptarti visuomenės pateikti siūlymai dėl finansavimo tvarkos tobulinimo. 

Tarybos nariai svarstė kultūros bendruomenės rekomendacijas, susijusias su tarpsritinėmis veiklomis, programomis „Ugdymas kultūra“ ir „Etninė kultūra ir nematerialus kultūros paveldas“, kino projektų finansavimu. Aptartos bibliotekoms ir jų darbuotojams kylančios kliūtys, didesnis dėmesys nevyriausybinėms organizacijoms ir individualiems kūrėjams. Diskutuoti ir įvairūs, per metus sukaupti probleminiai aspektai, pastebėti tarybos narių, administracijos ar ekspertų. Pavyzdžiui, konsoliduotų komentarų rengimo iššūkiai arba lankstumo stoka mobilumo stipendijų kalendoriuje.  

„Šį kartą į mūsų kvietimą prisidėti prie gairių tobulinimo reagavo 14 individualių asmenų, organizacijų arba asocijuotų darinių atstovų, iš viso rekomenduodami svarstyti 41 pasiūlymą. Jų apimtis ir argumentacija labai skirtinga – nuo vieno sakinio iki kelių puslapių išplėtoto dėstymo. Visas siūlymų paketas aptartas pirmame tarybos posėdyje, fiksuojant daugumos pritarimo sulaukusius pokyčius, prie kurių konkretinimo bus grįžta dar ne kartą,“ – komentavo Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė Asta Pakarklytė. 

Lietuvos kultūros tarybos strateginis posėdis.

Vytenio Budrio nuotr.

Tarpsritiniai projektai  

Hibridiniame posėdyje išsamiai aptartos priežastys, kodėl 2018 m. nutarta atsisakyti tarpsritinių projektų nišos meno sričių konkursuose, analizuotas šio sprendimo poveikis. Lietuvos kultūros tarybai ruošiantis 2019 m. finansavimo ciklui ir analizuojant tarpsritinių projektų situaciją atkreiptas dėmesys, kad didžioji dalis tarpsritines veiklas arba daugiasritinius projektus vykdančių organizacijų ras galimybę dalyvauti naujuose „Tolygios kultūrinės raidos“ ir „Kūrybinių bendruomenių iniciatyvų“ konkursuose ir po pilotinių bandymų sustiprintose strateginio finansavimo programose. Ši prielaida pasitvirtino, o likę tarpsritiniai pareiškėjai adaptavosi ir persiorientavo, pradėjo teikti paraiškas į kitus konkursus.  

Tarybos vyresnysis analitikas Martynas Tininis pristatė analizę, kurioje pastebėjo, kad 2014–2024 metais dauguma tarpsritinių ir daugiasritinių projektų teikėjų atrado savo vietą kitose srityse ir programose, kur sėkmingai teikė paraiškas ir gavo finansavimą. Likusi dalis, kurių paraiškos nebuvo finansuotos, daugiausiai buvo susijusi su aukštojo mokslo įstaigų, švietimo ir profesinių centrų, įvairių klubų ir panašių organizacijų veikla. 

Lietuvos kultūros tarybos vyresnysis analitikas Martynas Tininis.

Vytenio Budrio nuotr.

Kultūros programų atnaujinimas 

Posėdyje svarstytas ir galimas programos „Ugdymas kultūra“ atnaujinimas. Dabar ji orientuota į vaikų ir jaunimo kultūrinę edukaciją, tačiau aptarta galimybė išplėsti auditoriją, iš viso atsisakant tikslinės grupės pagal amžių ribojimo, nes edukacija per kūrybines praktikas ir kultūrines patirtis yra aktuali ne tik vaikams, bet ir senjorams, apskritai, bet kurio amžiaus visuomenės nariams.  

Diskutuota dėl galimybių koreguoti ir programą „Etninė kultūra ir nematerialus kultūros paveldas“. Vienbalsiai sutarta, kad pateiktas siūlymas įdiegti prioritetinius vertinimo balus nevyriausybinių organizacijų iniciatyvoms yra pagrįstas ir aktualus. Atsižvelgiant į tai, numatytos ir kitų vertinimo kriterijų korekcijos.  

Tobulinant strateginio finansavimo programose dalyvaujančių organizacijų ir renginių vertinimą, pateikta rekomendacija įtraukti kriterijų, skirtą ankstesniais metais pasiektų rezultatų analizei, ne tik atrankos, bet ir reguliarių konkursų metu.  

Svarstyti konstruktyvūs pasiūlymai ir dėl kino projektų finansavimo tvarkos, siekiant aiškiai apibrėžti ir detalizuoti skirtis tarp paraiškų, kurios gali būti teikiamos arba Lietuvos kino centrui, arba Lietuvos kultūros tarybai. Vienbalsiai sutarta tęsti diskusiją šia tema su Lietuvos kino centru, kad aptariamų projektų pareiškėjams nebekiltų abejonių, kuriai institucijai tikslinga teikti paraišką. 

Stipendijų tvarkos ir rezultatų viešinimas 

Posėdyje aptarti siūlymai dėl stipendijų rezultatų viešinimo principų, tarp jų – ir svarstymas skelbti informaciją tik apie stipendijas gavusius asmenis, skirtą stipendijų trukmę bei sumą. Aptarti mobilumo stipendijų konkursai ir finansavimo tvarka, kai stipendijų veiklos negali sutapti su einamų pareigų funkcijomis darbovietėje. 

Lietuvos kultūros tarybos strateginis posėdis.

Vytenio Budrio nuotr.

Konsoliduotų komentarų praktikos pokyčiai 

Tartasi ir dėl konsoliduotų komentarų rašymo praktikos tobulinimo. Aptarta, kaip galėtų būti gerinama konsoliduotų komentarų kokybė, svarstytas siūlymas aiškiau reglamentuoti komentarų rašymo procesą. Aktyviai diskutuota dėl galimybės konsoliduotus komentarus rengti ir teikti tik finansavimo negavusioms paraiškoms ir toms, kurios finansuojamos mažesniu, nei 75 proc. intensyvumu nuo prašytos skirti sumos. Tokiu būdu ekspertai galėtų koncentruotis tik į probleminius atvejus, kai skiriamas ryškiai mažesnis arba iš viso neskiriamas finansavimas, taip gerindami jų kokybę, stiprindami argumentaciją, skirdami daugiau dėmesio detalėms. 

Sutarti siūlymai bus teikiami svarstyti Kultūros ministerijos politinei komandai ir Lietuvos kultūros ir meno tarybai prie Kultūros ministerijos. Atnaujintos tarybos gairės bus taikomos finansuojant 2026 m. meno sritis, kultūros programas ir stipendijas.  

Lietuvos kultūros tarybą sudaro: pirmininkė, muzikologė Asta Pakarklytė, tautinių mažumų (bendrijų) atstovas Dainius Babilas, aktorė dr. Elzė Gudavičiūtė-Puskunigė, teatro kritikas Vaidas Jauniškis, muzikologė Jūratė Katinaitė, istorikas dr. Rimvydas Laužikas, skulptorius ir kino kūrėjas Deimantas Virgilijus Narkevičius, architektas Rolandas Palekas, literatūrologas dr. Dainius Vaitiekūnas, kultūros vadybininkė Rita Valiukonytė, etnologė dr. Aušra Žičkienė.