Pradedančiojo kūrėjo stipendijoms skirta 551 tūkst. eurų

Lietuvos kultūros taryba skyrė 116 stipendijų pradedantiesiems kūrėjams. Architektūros, cirko, dailės, dizaino, etninės kultūros, fotografijos, literatūros, muzikos, šokio, tarpdisciplininio meno ir teatro srityse paskirstyta daugiau kaip 551 tūkst. eurų. Šiam konkursui kūrėjai pateikė 323 paraiškas, finansavimas skirtas kas trečiai.

Nors skirta kas trečia stipendija, reiktų pastebėti, kad ekspertų darbo grupės pereinamojo balo – 60 – nesuteikė net 169 paraiškoms arba 52 proc. pradedančiųjų kūrėjų sumanymų. Tai reiškia, kad tolesniuose svarstymuose dėl finansavimo dalyvavo 154 paraiškos, iš jų tik 38 stipendijos nebuvo skirtos. Fotografijos, literatūros, šokio, teatro ir tarpdisciplininio meno srityse finansuotos visos pereinamąjį balą surinkusios stipendijų paraiškos, aštresnei konkurencinei aplinkai susidarant tik dailėje, kur kvotos pristigo 17 gerai įvertintų kūrybinių idėjų.

„Lietuvos kultūros taryba skyrė stipendijas 75 proc. pereinamąjį balą surinkusių paraiškų, ką galima vertinti kaip labai gerą, kitų konkursų kontekste retai pasitaikantį rezultatą. Vis dėlto, prašytos ir skirtos stipendijos trukmės santykis nesiekia 70 proc., tik 14 kūrėjų suteiktas norėtas stipendijos mėnesių skaičius. Vienų sričių ekspertų darbo grupės teigė, kad siekė į skiriamų stipendijų sąrašą įtraukti kuo daugiau pradedančiųjų kūrėjų, todėl teko mažinti skiriamų stipendijų trukmes, kad sutaupyti lėšų, tuo tarpu kitų sričių ekspertų vertinimu, dalies startuojančių menininkų prašomos trukmės nebuvo pagrįstos. Nepaisant to, taryba tikisi, kad skirtos stipendijos padės sustiprinti pradžios žingsnius ir išskleisti kūrybinį potencialą“, – komentavo Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė Asta Pakarklytė.

Choreografės bei atlikėjos Giedrės Kirkilės judesio monospektaklis „Kraitis“. Nepriklausoma šiuolaikinio šokio meno organizacija BE KOMPANIJOS. Dainiaus Vyto nuotr.

Pradedančiojo kūrėjo stipendijos – investicija į kūrybinį potencialą

Ekspertų teigimu, skirtos pradedančiųjų stipendijos turėtų užtikrinti autorinių kūrybinių veiklų tvarumą, sustiprinti jų kokybę ir intensyvumą. Sulaukę šių stipendijų menininkai galės pasidalinti savo kūrybos rezultatais su įvairiomis auditorijomis Lietuvoje ir užsienyje. Galima tikėtis įdomios ir netikėtos kūrybos, nes tarp finansuojamų idėjų yra ir drąsių, nepatogių temų, konceptualių sumanymų. Taip pat dalis stipendininkų savo veiklomis ketina atkreipti dėmesį ir į socialines problemas, siekti bendruomenių įtraukimo. Apskritai, pradedančiojo kūrėjo stipendijos skatins didesnę kūrybinę įvairovę kiekvienoje meno srityje.

Konkursas iš viso atkreipė 146 menininkų dėmesį, kurie pirmą sykį teikė paraišką Lietuvos kultūros tarybai. Likusieji, kurių susidarė didesnioji dalis (55 proc.), stipendijų konkursuose dalyvavo ir anksčiau. Įdomu tai, kad 11 proc. jų nusprendė išbandyti naują kūrybos sritį. Šiuo aspektu aktyviausi buvo dailės, tarpdisciplininio meno ir literatūros ankstesnių konkursų dalyviai, dabar migravę į kitas sritis.

Nors pradedantieji įprastai siejami su jaunu amžiumi, šiemet stipendijas gavo kūrėjai nuo 23 iki 51 metų. Turime ir 42 metų menininkę Lietuvos kultūros tarybos stipendijų konkurse apskritai dalyvavusią pirmą kartą ir gavusią stipendiją. Tačiau daugiausiai stipendijų suteikta 24–31 metų amžiaus grupėje esantiems kūrėjams, kur susitelkę 74 proc. visų pradedančiųjų.

2025 m. finansuota daugiau moterų (77) kūrybinių idėjų nei vyrų (38), tačiau jos pateikė ir 2,3 karto daugiau paraiškų. Į palyginimus neįtraukiant atminties institucijų ir cirko situacijos, kuriose skirta po 1 stipendiją, galima sakyti, kad stipendininkų sąrašuose dominuoja moterų kūrybinės idėjos, prie lyčių balanso priartėjant tik muzikos ir literatūros srityse.

Geografinis investicijų pasiskirstymas

Tarp Lietuvoje gyvenančių menininkų kaip įprasta dominavo vilniečiai, kurie pateikė 64 proc. paraiškų, tuo tarpu kauniečiai – 14 proc., klaipėdiečiai – 2 proc., kitų savivaldybių – 13 proc. Tačiau įvertinus skirtų stipendijų dalį nuo prašytų atsiskleidžia, kad Kauno pradedantieji kūrėjai konkurse dalyvavo sėkmingiausiai, 42 proc. jų teiktų paraiškų finansavimas skirtas, tuo tarpu Vilniaus atveju šis santykis – 36 proc., Klaipėdos – 25 proc., kitose savivaldybėse gyvenančių – 31 proc.

Atskirai paminėti verta užsienyje gyvenančių kūrėjų situaciją, kurie pateikė 8 proc. paraiškų, 43 proc. jų skiriant finansavimą. Jau ne pirmą sykį pastebima, kad užsienyje kuriančių menininkų paraiškos labai konkurencingos, turinčios didelį potencialą.

Sostinė taip pat išliko kūrybinių idėjų įgyvendinimo centru. Iš visų skirtų stipendijų net 84 proc. atvejų kūrybinės veiklos bus vykdomos Vilniuje, Kaune – 29 proc., Klaipėdoje – 10 proc., kitose Lietuvos savivaldybėse – 32 proc., užsienyje – 30 proc., dažniausiai renkantis Europos šalis, kaip kad Vokietija, Nyderlandai, Italija, Prancūzija, Lenkija ir Suomija.  

Lietuvos kultūros tarybą sudaro pirmininkė, muzikologė Asta Pakarklytė, tautinių mažumų atstovas Dainius Babilas, aktorė dr. Elzė Gudavičiūtė-Puskunigė, teatro kritikas Vaidas Jauniškis, muzikologė Jūratė Katinaitė, istorikas dr. Rimvydas Laužikas, skulptorius ir kino kūrėjas Deimantas Virgilijus Narkevičius, architektas Rolandas Palekas, literatūrologas dr. Dainius Vaitiekūnas, kultūros vadybininkė Rita Valiukonytė, etnologė dr. Aušra Žičkienė.