Pradedančios kūrėjos kelionė: „Vieną dieną atsikėliau ir pagalvojau, gal aš tikrai menininkė?”

Rūta Cyrolytė – iliustratorė, grafikė ir kūrėja, menininkės kelią pradėjusi Kaune. „Daugelis mano kuriamų dalykų atsiranda iš labai paprastų aplinkybių”, – sako ji dalindamasi karjeros pradžios istorija, kūrybos džiaugsmais ir iššūkiais, su kuriais susiduria pradedantieji menininkai. Kalbina Guoda Terleckytė.

Neseniai baigei Vilniaus dailės akademijos bakalauro studijas. Ką ten studijavai ir kaip jautiesi baigusi mokslus?

Studijavau taikomąją grafiką Kauno fakultete. Iš pradžių stojau į dizaino programą, bet po pirmojo semestro perstojau – man norėjosi „plokštesnės“ kūrybos, o dizaino studijos daugiau dėmesio skyrė objektų kūrimui. Taikomosios grafikos programa tikrai plati, mokėmės daugybės skirtingų technikų: iliustracijos, fotografijos, 3D grafikos. Man buvo įdomu viską išbandyti, nes esu žmogus, kuriam patinka po truputį įsitraukti į įvairias sritis. Baigusi mokslus džiaugiuosi, kad galiu daugiau susikoncentruoti ties tam tikrais darbais ir rečiau keisti technikas – tai suteikia daugiau pastovumo.

Kaip nusprendei pasukti menininkės karjeros keliu? Kas šiame kelyje tau buvo lengva, o kas – sunku?

Niekada nežinojau, kad noriu būti menininke. Baigiau Antano Martinaičio dailės mokyklą, šiek tiek piešdavau laisvalaikiu, bet niekada rimtai nesvarsčiau tapti menininke. Mokykloje buvau „etatinė“ karjeros konsultantės lankytoja – ji man ir pasiūlė dizaino studijas. Tačiau net ir studijuodama vengiau to žodžio „menininkė“. Atrodė, kad neatitinku tradicinio menininko stereotipo, kad turiu pajusti kokį nors nušvitimą, kad užsitarnaučiau šį titulą. Didžiausias iššūkis buvo pripažinti sau, kad šis kelias yra man tinkamas.

Lengvumo atsirado po truputį. Labai džiaugiuosi neseniai įsteigta Lietuvos iliustruotojų asociacija „ėėė“. Ji yra didelis žingsnis į priekį profesine prasme, o ir dauguma jos įkūrėjų – mano draugai bei kolegos. Smagu matyti augantį iliustruotojų pripažinimą.

Tarp sunkumų paminėčiau nežinią, su kuria susiduriama pradėjus dirbti savarankiškai. Reikia pačiai išsiaiškinti techninius dalykus, apie kuriuos niekas nekalba: kaip sudaryti sutartis, kokią kainą nustatyti už darbą, kaip dirbti su leidyklomis. Stabilios darbo rinkos iliustruotojams nėra – tenka derinti freelancerių veiklą su kitais darbais. 

Aš ne visai dirbu pagal diplomą, nes neradau pozicijos, kuri visiškai atitiktų mano specialybę. Be to, darbo rinkoje vyrauja disbalansas: daugybė darbdavių nežino, kaip tiksliai įvardyti ieškomą poziciją, tad paprasčiausiai ją pavadina „grafikos dizaineris“. Kiti darbdaviai, žinodami, ko ieško, vis tiek tikisi, kad vienas darbuotojas apims kelių skirtingų sričių funkcijas. Be to, darbdaviai dažnai nesuvokia, kiek laiko ir pastangų reikalauja kūryba. Bet tikiuosi, kad su tokiomis iniciatyvomis kaip Lietuvos iliustruotojų asociacija „ėėė“ ar Lietuvos kultūros tarybos „Menininkų socialinės ir kūrybinės būklės vertinimas“ situacija pamažu keisis.

Studija darbų įkarštyje.

Asmeninio archyvo nuotr.

Kaip dabar apibūdintum savo veiklą? Turi aktyviai veikiančią internetinę parduotuvę, priimi užsakymus, iliustravai ir 2024 m. „Kaunas pilnas kultūros“ rugpjūčio leidinio viršelį. Ką tau reiškė startuoti?

Šiuo metu puse etato dirbu dizainere Lietuvos sveikatos mokslų universitete, o kitą pusę freelancinu. Mano pagrindinė veikla – šilkografijos dirbtuvės, šiek tiek iliustracijų ir grafinio dizaino. 

Kalbant apie startą, jis nebuvo ryškus ir aiškus, o labai lėtas. Galbūt pradžia galėčiau laikyti 2021 m. rudenį, kai antraisiais studijų metais vyko Kauno meno knygų mugė. Joje Vilniaus dailės akademija visada išperka stalą studentų darbams, ir tada pirmą kartą pagalvojau, kad norėčiau ten nunešti kažką iš savo kūrinių. Tai buvo pirmas kartas, kai spausdinau darbus, tačiau mugė man nepasisekė – nieko nepardaviau. Tąkart net svarsčiau mesti studijas. Vis dėlto nusprendžiau likti, pradėjau spausdinti daugiau darbų, priiminėti užsakymus. Viskas pasikeitė, kai vieną dieną atsikėliau ir pagalvojau: „Gal aš tikrai menininkė? Nežinau, kaip čia jaustis.“ Tada 2022 m. sausį atsidariau internetinę parduotuvę.

Atrandant naujus darbus ir užsakymus, viskas po truputį įsivažiuoja. Galėčiau sakyti, kad tikrasis startas buvo supratimas, jog mano darbai yra įdomūs ne tik man, bet ir kitiems.

Užsiimi įvairiomis technikomis – lino bei medžio raižyba, šilkografija, litografija, risografija. Kur vyksta tavo kūrybos procesai? Ko, tavo manymu, labiausiai reikia pradedančiajam kūrėjui?

Šiuo metu visi kūrybiniai procesai vyksta mano miegamajame ant grindų. Turiu dalinę šilkografijos įrangą – kai reikia spausdinti viskas būna apklota maišeliais, nėra kur kojos pastatyti. Toks tas žavesys.

Moksleiviams karjeros dienose pasakojau, kad menininkai nebūtinai turi didžiules studijas ar specializuotą įrangą – presą, milžiniškas spintas popieriui… Žinoma, būtų patogu turėti viską, ko reikia, bet daugelis mano kuriamų dalykų atsiranda iš labai paprastų aplinkybių.

Mano manymu, svarbiau savyje puoselėti smalsumą, norą domėtis, bandyti, nebijoti klausti. Pavyzdžiui, apie šilkografijos procesus sužinojau ir ranką juose išbandžiau tik per „Erasmus“ mainus Airijoje, nes Kauno fakultetas neturi tam reikalingos įrangos. Jaunam kūrėjui labiausiai reikia pasiryžti pamatyti, kas yra aplinkui, kokios galimybės.

„Lilu Art Market“ kalėdinė mugė, Pavilijonas.

Austėjos Zubauskaitės nuotr.

Iš kur semiesi įkvėpimo ir kokias temas mėgsti nagrinėti savo darbuose?

Nemoku semtis įkvėpimo ir, nors labai nemėgstu to pasakymo, bet jis tiesiog „ateina“ iš aplinkos. Pradėjau iliustruoti, nes klausau daug įvairios muzikos. Jei išgirsdavau man patinkančią eilutę, įsivaizduodavau, kaip tai galėtų būti nupiešta. Taip ir su įkvėpimu – galbūt iš dainos, gal juokingai nuskamba frazė arba pamatai mėnulį tarp medžių ir galvoji, kad čia galbūt kažkas gražaus išeitų. Man svarbu stebėti aplinką ir norėti pastebėti. Mano kūryboje dar nėra ryškios temos, tad galėčiau sakyti, jog mano darbų tema yra pati kasdienybė ir įvairūs vidiniai kitimai. 

Ar atsimeni savo pirmą užsakymą? Koks jis buvo?

Taip! Net atsimenu, ką veikiau, kai jį gavau. Studijų metais gavau pasiūlymą sukurti muzikos festivalio „Rezoliucija“ Kaune plakatus. Atsimenu, važiavau dviračiu, kai gavau žinutę su pasiūlymu. Atrodė, kad angelai nusileido iš dangaus, sutikau, nors visiškai nieko nežinojau apie darbų įkainius ar terminus. Sukūriau šešis plakatus ir už tai gavau 30 eurų. Nors gauti pinigus už savo darbus atrodė kosmosas, o dabar ši suma juokinga, bet pamatyti savo darbus iškabintus ir renginyje, ir autobusuose buvo puiku. Negalėjau patikėti, kad žmonės irgi mato mano darbus.

Koks tavo mėgstamiausias įgyvendintas projektas?

Tai būtų iliustruotas „Kaunas pilnas kultūros“ viršelis. Šio leidinio iliustravimas buvo mano svajonė nuo mokyklos laikų – rinkdavau šiuos leidinius, jų puslapius kabindavau ant sienų, svajodavau, kad kada nors ir mano kūrinys bus ant viršelio. Tai man atrodė didžiausias pripažinimas. 

Jo atsiradimo aplinkybės gana neįprastos. Baigusi bakalaurą, išvažiavau savanoriauti į Islandiją ir nepasiėmiau jokių kūrybos priemonių. Nusprendžiau, kad tai turi būti atostogos nuo darbo ir nuo mokslų. Ten viešint kaip tik gavau pasiūlymą sukurti iliustraciją. Ją kūriau skolintu tušinuku, fotografavau telefonu, kėliau į „Photoshop“ programą (laimei, buvau pasiėmusi kompiuterį) ir naudodamasi kompiuterio integruota pele apvedžiojau pirštu.

Ko palinkėtum kitiems pradedantiems menininkams?

Smalsumo! Eiti, bandyti, žiūrėti ir žinoti, kad nesigaus iš pirmo karto ir pradžia dažnai bus labai lėta ir kartais nuvilianti. Svarbu nenusiminti. Tai nėra greitas darbas ar greitas rezultatas, tačiau darykit tai, kas jums įdomu. Būtent tai veža tolyn!

Esate pradedantysis ar patyręs kūrėja(-s)? Kviečiame meno kūrėjus dalyvauti naujame „Menininkų socialinės ir kūrybinės būklės vertinime“ ir užpildyti anketą, kurią rasite čia: https://tinyurl.com/9nh3scfs. Lietuvos kultūros tarybai svarbu suprasti, kaip kūrėjai jaučiasi ir su kokiomis problemomis susiduria. Jūsų įžvalgos padės atkreipti sprendimų priėmėjų dėmesį į problemas ir inicijuos kultūros lauko pokyčius. Apklausa anoniminė, kviečiame pasidalinti savo patirtimi iki kovo 1 d.