Šiaurės Europos menų tarybų susitikime – tarptautiškumas, saviraiškos laisvė ir klimato kaita

Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė Asta Pakarklytė ir viešųjų ryšių koordinatorė Karolina Bagdonė praėjusią savaitę dalyvavo Skandinavijos, Baltijos, Jungtinės Karalystės ir Airijos menų tarybų bei kultūros fondų susitikime, kuris vyko Dubline. Jį organizavo Airijos menų taryba, siekdama stiprinti tvarų, konkurencingą ir patrauklų Šiaurės Europos šalių kultūrinį regioną.   

„Šis neformalus tinklas toliau plečiasi, po „Brexit“ prie Šiaurės formato prisijungė Jungtinės Karalystės menų tarybos, visiškai neseniai įsiliejo Airija, kuri ir organizavo sąskrydį Dubline. Didelė garbė ir privilegija Lietuvos kultūros tarybai dalyvauti tokiame formate, kur patirtimis dalinasi brandžiausios Europos menų tarybos, nepertraukiamai veikiančios dešimtmečiais“, – sako pirmininkė Asta Pakarklytė.  

Susitikimo metu buvo surengtos dvi pagrindinės sesijos. Pirmoje apžvelgtos menininkų kūrybos sąlygos, analizuojant Airijos ir Šiaurės Airijos atvejus bei pilotinio bazinių pajamų poveikio menininkams tyrimo tarpinius rezultatus. Antroje diskutuota apie globalią kultūros sektoriaus perspektyvą ir siekį, kad kultūra taptų bendruoju gėriu.  

Tvarios menininkų kūrybos sąlygos  

Susitikimo centre toliau išsilaikė menininkų kūrybos sąlygų problematika. Šią temą gvildeno Airijos menų tarybos Strateginės plėtros skyriaus vadovas Toby Dennettas ir Šiaurės Airijos menų tarybos Strateginės plėtros ir partnerysčių skyriaus vadovas Javieras Stanziola. Jie aptarė ekonominius, socialinius ir psichologinius menininkų kūrybos aspektus savo šalyse.  

Didelio susidomėjimo sulaukė ir organizacijos „Culture Ireland“ direktorės Sharon Barry ir tyrėjos Nadia Feldkircher pristatytas 3 metus vykstantis pilotinis projektas, kuriuo siekiama įvertinti menininkams mokamų savaitinių bazinių pajamų poveikį. Projekto metu 2 000 menininkų ir kūrybinio sektoriaus darbuotojų suteikiamos 325 eurų per savaitę išmokos. 

„Buvo labai įdomu sužinoti, kad Šiaurės Airijos menų taryba taip pat vykdė menininkų apklausą. Ji atskleidė, kad vidutinės pajamos iš kūrybinės veiklos šalyje siekė apie 11 200 svarų per metus, o tai sudarė tik 58 proc. kūrėjų pajamų. Kūrybine veikla užsiimantys pilnu etatu vidutiniškai gavo 16 600 svarų per metus, tačiau dėl to teko dirbti daugiau nei 40 valandų per savaitę, o valandinis atlygis buvo vos 8 svarai – tai net 30 proc. mažiau nei minimalus valandinis atlygis šalyje.  

Ši apklausa išryškino ir iššūkius: nepakankamas finansavimas ir pripažinimas, kūrybai skirto laiko trūkumas, sunkumai derinant kūrybą ir šeimos įsipareigojimus, sektoriaus neįtrauktumas bei psichikos sveikatos problemos. Taip pat 52 proc. apklaustųjų svarstė persikelti į kitą šalį norėdami gauti geresnį valstybinį finansavimą ar daugiau mokymosi, tobulėjimo galimybių. Labai laukiu iki kovo 1 d. vykstančio „Menininkų socialinės ir kūrybinės būklės vertinimo“ rezultatų, kad galėtume atidžiau pažvelgti į menininkų situaciją Lietuvoje. Tačiau iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad Lietuvos ir Šiaurės Airijos menininkų situacija gana panaši ir, deja, nėra lengva.  

O štai Airijos menų tarybos vykdomo pilotinio projekto tarpiniai rezultatai atskleidė labai teigiamus poslinkius kūrėjų veikloje ir gyvenime: gaudami 325 eurus per savaitę menininkai daugiau laiko skyrė kūrybai, vidutiniškai 2,7 valandomis trumpiau dirbo kituose sektoriuose, depresijos lygis sumažėjo 6,1 procentinio punkto, o nerimo – 8,2 procentinio punkto. Be to, išaugo bendras pasitenkinimas gyvenimu“, – pasakoja viešųjų ryšių koordinatorė Karolina Bagdonė.  

Kultūros sektoriaus perspektyvos  

Susitikime vyko ir diskusijos prie apskritų stalų, dalijantis įgyvendinamais pokyčiais ir iššūkiais, su kuriais susiduria ne tik skirtingų šalių menų tarybos, bet ir kultūros sektorius bendrąja prasme. Aktyviai kalbėta apie saviraiškos laisvę ir jos ribas, finansavimo inovacijas per mokesčių lengvatas ir palankių sąlygų paskolas, meno poveikį aplinkosaugai ar tarptautiškumą, kaip vertybę.  

Apskritojo stalo diskusiją apie meno sričių tinklelį moderavusi A. Pakarklytė pasakojo, kad vėl grįžta prie menų tarybas jau kurį laiką neraminančio klausimo, ar meno sričių sistema ir pagal jos logiką struktūruojami finansavimo konkursai netapo varžančiu aspektu ir formaliu kūrybos kategorizavimu, ribojančiu natūralią meno raidą, įvairias jungtis, tarpsektorines iniciatyvas? Į šį pokalbį įsitraukė kolegos iš Airijos, Anglijos, Latvijos, Norvegijos, Škotijos ir Velso.  

Asta Pakarklytė Šiaurės Europos menų tarybų ir kultūros fondų susitikime Dubline. Conor Ó Mearáin, Mark Maxwell nuotr.

„Diskusija prasidėjo nuo to, kad meno sričių kategorijos yra užveriantis veiksnys, netgi elitistinis aspektas, kai rūpinamasi tik konkrečių meno sričių raida, neatsižvelgiant į šiuolaikinės visuomenės poreikius. Bet Airijos menų tarybai pristačius net visą tyrimą šią tema, kuris buvo atliktas ketinant transformuoti išsikerojusią 17 meno sričių jų sistemą, požiūriai ėmė diversifikuotis. Anot airių, meno kategorizavimas prasideda jau nuo švietimo sistemos, nuo pat vaikystės diegiant skirtis tarp sričių, todėl visiškas jų atsisakymas sukurtų nesaugias sąlygas ir pasimetimą visų pirma tarp kūrėjų ir meno organizacijų, jau nekalbant apie vertinimo principus, statistikos rinkimą ir kitus aspektus“, – įspūdžiais dalinosi A. Pakarklytė.  

Šiaurės Europos menų tarybų ir kultūros fondų tinklas

Skandinavijos ir Baltijos šalių menų tarybų vadovų susitikimas, kuriame pirmą kartą dalyvavo Anglijos menų tarybos tarptautinio skyriaus vadovas Nickas McDowellas, įvyko 2019 m. Vilniuje. Šio susitikimo metu buvo nubrėžta nauja Šiaurės Europos menų tarybų ir kultūros fondų tinklo plėtros vizija, ieškant naujų tarptautiškumo formatų po „Brexit“. Vizija pradėta įgyvendinti 2022-aisiais, pasibaigus COVID-19 pandemijai. Šių metų susitikime Dubline be Lietuvos kultūros tarybos dalyvavo Suomijos, Švedijos, Norvegijos ir Islandijos menų tarybų, Latvijos ir Estijos kultūros fondų, Anglijos, Škotijos, Velso, Šiaurės Airijos ir Airijos menų tarybų, Šiaurės kultūros fondo vadovai ir kiti komandų nariai.