Tarptautiniame susitikime Osle – atspari kultūros ekosistema ir stiprėjančios partnerystės

„Mane pribloškė kolegų iš Slovakijos menų tarybos pasakojimai. Prieš pat mūsų susitikimą Slovakijoje įvyko didžiuliai protestai su šūkiais „Slovakija yra Europa“. Dešimtys tūkstančių protestuotojų reikalavo Roberto Fico atsistatydinimo, skandavo, jog jis yra „rusijos agentas“. Protestų bangos pradėjo ristis po to, kai Kultūros ministrė atleido pagrindinių kultūros organizacijų vadovus ir pakeitė juos valdžiai lojaliais statytiniais. Pavyzdžiui, rugpjūtį Slovakijos nacionalinio teatro ir nacionalinės galerijos vadovai buvo atleisti už „progresyvų liberalųjį politinį aktyvizmą“ ir „tradicinių vertybių“ nepaisymą. Slovakijos menų tarybos narių sudėtis buvo drastiškai pakeista, suformuojant politiškai angažuotų tarnautojų, neturinčių jokios meno patirties, daugumą taryboje. Finansavimo konkursai buvo suspenduoti, taip paralyžiuojant kūrybines praktikas ir kultūrines veiklas. Neįtikėtina, vieni rinkimai ir šalis smunka į autoritarizmą“, – pasakojo Asta Pakarklytė.

Dalyvių susidomėjimo sulaukė Lietuvos kultūros tarybos administracijos direktorės Rūtos Stepanovaitės kartu su Norvegijos menų ir kultūros institucijos meno ekonomikos ir inovacijų skyriaus vadovu Sverre Fossen pristatymas apie stipendijas kūrėjams ir kitas priemones Lietuvoje ir Norvegijoje. 

„Apibendrinome ir palyginome individualių kūrėjų finansavimo situaciją abiejose šalyse. Sisteminga finansavimo instrumentų menininkams peržvalga ir naujos priemonės tiek Lietuvoje, tiek Norvegijoje steigėsi kartu su mūsų atstovaujamų organizacijų įkūrimu, tačiau skiriasi laikotarpis, per kurį nusistovėjo dabartiniai modeliai. Daugiau nei pusę amžiaus skaičiuojančioje norvegų organizacijoje finansavimas kūrėjams itin išplėtotas: menininkai dažnai finansuojami ilgiau nei vienerius metus, atliepiami pradedančių karjerą kūrėjų poreikiai, taip pat tų, kurie gauna itin žemas pajamas iš veiklos arba keliauja link aktyvaus kūrybinio periodo pabaigos. Vis tik, pagrindiniu finansuotinos veiklos vertinimo kriterijumi yra kūrybos kokybė. Lietuvoje ji ne mažiau svarbi, tačiau valstybės remiami kūrėjai taip pat turi įsipareigoti kūrybą pristatyti visuomenei“, – įspūdžiais dalijosi Rūta Stepanovaitė.

Ji teigė, kad „šalių finansavimo skirtumai atskleidžia ne tik politinį, socioekonominį kontekstą, kuriame plėtota valstybių investicijų logika, bet ir nusistovėjusių modelių stiprybes bei trūkumus. Pavyzdžiui, nuo XX a. beveik nesikeičianti Norvegijos menininkų rėmimo sistema, grįsta kvotomis, yra mažiau lanksti nei lietuviškoji, kai, reaguojant į visuomenei tenkančius iššūkius, Lietuvos kultūros taryba gali transformuoti esamas priemones ar steigti naujas tokiam poreikiui atsiradus. Taip pat aptarėme, kad politinių neramumų realybėje, viešasis finansavimas gali tapti kūrybinės laisvės varžymo įrankiu, todėl ne mažiau svarbu diversifikuoti kūrėjų pajamas, kartu stiprinti supratimą, kad meninė veikla yra darbas, už kurį turi būti teisingai atlyginama.“

Dvišalio bendradarbiavimo su Norvegijos menų ir kultūros institucija renginys Osle.

Tiago Gjesdal nuotr.

Tarptautinis bendradarbiavimas – impulsas pokyčiams

Renginyje daug dėmesio skirta dialogui ir bendradarbiavimui. Lietuvos kultūros tarybos atstovės kartu su dalyviais iš kitų šalių diskutavo apie sektorinį kultūros finansavimą ir galimus pokyčius: kaip valstybės investicijos į kultūrą ir meną gali prisidėti prie visuomenės iššūkių sprendimo bei kaip efektyviai organizuoti įstaigos veiklą esant ribotiems ištekliams.

„Buvo naudinga išgirsti, kaip kultūros įstaigos kitose šalyse sprendžia panašias problemas, su kuriomis susiduria ir Lietuvos kultūros taryba. Vėl pasitvirtino anksčiau minėta mintis, kad mums aktualūs klausimai yra svarbūs ir kitur, pavyzdžiui, Lenkijoje, Norvegijoje, Bulgarijoje, Portugalijoje. Diskusijos taip pat praplėtė perspektyvas į Stebėsenos ir analizės skyriaus veiklą – suteikė idėjų, kaip papildyti vykdomas analizes ir stiprinti komunikaciją apie jau atliktus tyrimus. Įdomus pasirodė “Culture Action Europe” atliktas raportas apie kultūros politikos situaciją Europoje ir išskiriantis visiems bendras problemas, kurios, tiesą sakant, pasirodė netikėtos“, – sakė Stebėsenos ir analizės skyriaus patarėja Marija Pečiulytė.

Susitikimo centre išsilaikė pareiškėjų aptarnavimo ir jų patirčių gerinimo klausimai. Dalyviai aptarė, kaip tobulinti komunikaciją ir bendradarbiavimą su pareiškėjais bei kaip valdyti sudėtingas situacijas – nuo neigiamų atsiliepimų iki nepasitenkinimo dėl finansavimo sprendimų.

„Diskutavome apie skaidresnio ir lankstesnio finansavimo modelių paieškas, siekiant užtikrinti, kad valstybės lėšų paskirstymo mechanizmai ne tik atlieptų kultūros sektoriaus poreikius, bet ir būtų grindžiami tarpusavio pasitikėjimu bei pagarba kūrėjui. Taip pat aptarėme bendras kultūros sektoriaus problemas. Akivaizdu, kad kultūros finansavimas daugelyje Europos šalių vis dar yra per menkas, o kūrėjų darbas dažnai vertinamas nepakankamai. Todėl būtina stiprinti edukaciją nuo ankstyvo amžiaus ir ugdyti supratimą, kad kūrybinis įsitraukimas į visuomenės ir valstybės gyvenimą yra neatsiejama tapatybės dalis, o kūrėjo atlygis turi būti orus ir proporcingas jo indėliui“, – pasakojo Kultūros ir meno skyriaus vyriausioji specialistė Dovilė Miliukštė.

Mainų projekto su Norvegijos menų ir kultūros institucija bei dalyvavimas baigiamajame renginyje su kitų šalių atstovais sustiprino tarptautinių partnerysčių ryšius, suteikė vertingų įžvalgų bei leido susipažinti su įvairiomis gerosiomis praktikomis Europoje. Tai prisidės prie tolimesnio Lietuvos kultūros tarybos veiklos bei kultūros ir meno projektų finansavimo bei stipendijų skyrimo priemonių tobulinimo, taip pat skatins tarptautinį bendradarbiavimą, ypač menininkų mobilumo ir kompetencijų ugdymo srityse. 

Dvišalis bendradarbiavimas kultūros srityje yra vykdomas Europos ekonominės erdvės (EEE) finansinio mechanizmo lėšomis. Programos partnerė Lietuvoje – LR kultūros ministerija. 

Išsamiau apie Norvegijos menų ir kultūros instituciją: https://www.kulturdirektoratet.no/english.