Ukrainiečių menininkams Lietuvoje skirta 126 tūkst. eurų

Lietuvos kultūros taryba, skatindama kūrybinę veiklą ir stiprindama bendradarbiavimą su vietos organizacijomis, 2024 m. skyrė 70 stipendijų Ukrainos menininkams, kurie rado prieglobstį Lietuvoje. Jiems paskirstyta 126 tūkst. eurų. Stipendijas gavę kūrėjai rengė spektaklius, koncertus, organizavo kūrybines dirbtuves ir praturtino šalies kultūrą. Nuo stipendijų iniciatyvos pradžios 2022 m. balandžio mėn. taryba iš viso skyrė 280 stipendijų, kurių bendra suma siekė 504 tūkst. eurų. Jos teko 187 asmenims.

Ukrainos kūrėjai Lietuvoje – 2024 m. stipendijų dinamika

2024 m. Ukrainos kūrėjams skirtos stipendijos suteikė galimybę ne tik tęsti kūrybinę veiklą, bet ir užmegzti naujus ryšius su Lietuvos kultūros bendruomene bei pristatyti savo darbus vietos auditorijai. Daugiausia stipendijų gavo muzikos kūrėjai – jiems skirtos 22 stipendijos, siekiančios iš viso 39,6 tūkst. eurų. Teatro ir dailės menininkams skirta po 10 stipendijų, kurių bendra suma sudaro po 18 tūkst. eurų, o tarpdisciplininio meno kūrėjams – 6 stipendijos, iš viso 10,8 tūkst. eurų.

Stipendija pasiekė įvairiose Lietuvos vietose gyvenančius kūrėjus – daugiausiai Vilniuje (52 proc.), Klaipėdoje (16 proc.), Kaune (13 proc.) ir Šiauliuose (7 proc.), o kituose miestuose įsikūrė 12 proc. stipendininkų.

Tris metus veikusi Ukrainos kultūros ir meno kūrėjų stipendijų priemonė nuo šių metų yra transformuota į stažuočių programą, todėl šalyje toliau kuriančius ukrainiečius Lietuvos kultūros taryba kviečia dalyvauti bendruose individualių, pradedančiųjų arba mobilumo stipendijų konkursuose. 

Kultūrinio bendradarbiavimo formos – nuo kalbos mokymo iki vizualinių pasakojimų

Ukrainos menininkai, gavę Lietuvos kultūros tarybos skirtas stipendijas, įgyvendino skirtingus projektus, kurie ne tik atskleidė jų kūrybiškumą, bet ir stiprino Lietuvos ir Ukrainos kultūrinius ryšius. Jie organizavo ir vedė renginius, koncertus, eksponavo savo kūrinius parodose, tad čia pristatome keletą jų įgyvendintų veiklų. 

Larysa Sydorenko vedamas renginys „Kalba vienija“, 2024.

Asmeninio archyvo nuotr.

Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje įgyvendintas Larysos Sydorenko projektas „Kalba vienija“ pritraukė įvairių tautybių žmones, siekiančius susipažinti su ukrainiečių kalba ir kultūra. Per tris mėnesius įvyko devyni interaktyvūs renginiai ukrainiečių, lietuvių ir anglų kalbomis. Juose dalyvavo skirtingų profesijų ir amžiaus atstovai – nuo buhalterių ir jūreivių iki senjorų. Projekto metu L. Sydorenko pristatė ukrainiečių liaudies tradicijas, tautinius drabužius, dailę, poeziją ir virtuvę. Taip pat daug dėmesio skyrė kalbos mokymui, rengė mokomąją medžiagą, vedė diskusijas ir grupinius užsiėmimus.

Tuo tarpu, menininkas Serge Ra sukūrė 19 paveikslų ciklą „Lietuva ukrainiečių dailininko paveiksluose“, kurį pirmiausia pristatė Marijampolės kultūros centre, vėliau eksponavo ir Kazlų Rūdoje. Ši serija atskleidė Lietuvos peizažus ir miestus ukrainiečio akimis, gamtos grožį, derinant tradicinius bei modernius tapybos elementus. Parodų metu paveikslus galėjo nusipirkti kiekvienas, o už juos gautos pajamos buvo skirtos Ukrainai.

Serge Ra, POND AT TIESENHAUSEN MANOR, 2024.

Asmeninio archyvo nuotr.

Festivalyje „Šiaulių naktys“ menininkė Lesia Synichenko pristatė tekstilės instaliaciją „Saugumo teritorija“. Šiame projekte ji tyrinėjo pasąmoninių prisiminimų ir emocijų palikimą pasitelkdama tekstūrinius ir siuvinėtus audinio elementus. Instaliacija sukūrė jaukią ir saugią erdvę, kviečiančią lankytojus vidiniams ir vizualiniams apmąstymams. Ją papildė ir grafikos darbai, kuriuose dominavo gamtos motyvai ir istorinės asociacijos. Be to, „Saugumo teritorija“ neapsiribojo vien Šiauliais – menininkė planuoja pristatyti šį projektą Kijeve 2025 m. parodoje. 

Lesia Synichenko ir jos tekstilės instaliacija, 2024.

 Asmeninio archyvo nuotr.

Tarptautinę džiazo dieną į sceną kartu su Klaipėdos džiazo orkestru žengė perkusininkas Oleksii Gumilia, kuris programą praturtino Lotynų Amerikos ir Indijos ritmais. Perkusininko pasirodymą, kuris savo muzikiniais sprendimais ir kūrybiniu indėliu orkestro pasirodymą nuspalvino naujomis spalvomis, įvertino ir klausytojai. Be to, O. Gumilia dalyvavo Šiaulių bigbendo festivalyje bei projekte „Muzikos paradas Klaipėdoje“, kuriuose koncertavo kartu su kitais žinomais muzikantais. Jo pasirodymai ne tik papildė Lietuvos džiazo sceną, bet ir tapo edukacine patirtimi jauniems muzikantams. Perkusininkas ir toliau planuoja tęsti bendradarbiavimą su Klaipėdos džiazo orkestru.

Oleksii Gumilia ir Klaipėdos džiazo orkestras, 2024.

Asmeninio archyvo nuotr.

Nuo karo Ukrainoje pradžios Lietuvos kultūros taryba sudarė sąlygas Ukrainos menininkams tęsti kūrybinę veiklą saugioje aplinkoje. Ši iniciatyva prisidėjo prie Lietuvos ir Ukrainos kultūrinių ryšių stiprinimo, praturtino vietos meno erdves ir įtraukė platesnę auditoriją į diskusijas apie kūrybą, tapatybę ir solidarumą.