A. Pakarklytė, V. Budrio nuotr. Lietuvos kultūros taryba (LKT) nuotoliniame seminare pristatė 2024 m. Lietuvos kultūros tarybos administruojamomis lėšomis finansuojamų projektų teikimo gaires (toliau – gairės), pokyčius, pateikė naudingos ir praktiškai pritaikomos informacijos. Kultūros programų „tinklelį“ aptarė pirmininkė Asta Pakarklytė, o su paraiškų teikimo ypatumais – konkursu, kalendoriumi, procesu ir pagrindinėmis klaidomis – supažindino Kultūros ir meno skyriaus vadovė Aleksandra Chackevičiūtė. Kviečiame žiūrėti seminaro įrašą.
Kultūros programų „tinklelis“
Pirmininkė Asta Pakarklytė pristatė, kad Kultūros ministro valdymo sričių 2023–2025 metų strateginiame veiklos plane buvo numatyta, jog 2024-ųjų LKT biudžetas bus apie 22 mln. eurų, tačiau tikimasi sėkmingų biudžeto derybų Vyriausybėje ir svarstymų Seime, planuojant jo augimą. 2023 m. LKT biudžetas buvo 23,7 mln. eurų ir sudarė 6 % valstybės biudžeto kultūrai.
Pirmininkė išsamiai aptarė 2024 m. finansavimo priemonių tinklelį. Meno sričių konkursai yra patys didžiausi ir intensyviausi. Juose paraiškos gali būti teikiamos 5 meno sritims: literatūrai, muzikai, scenos menams, taikomiesiems menams ir vizualiesiems menams. Kita LKT finansavimo priemonė yra strateginio finansavimo konkursai, kuriuose paraiškas gali teikti atrinktos strateginės organizacijos savo metinėms programoms įgyvendinti. Programa „Tolygi kultūrinė raida“ aktyvi 10-yje Lietuvos apskričių. Šiems konkursams pateiktas paraiškas vertina apskričių Regioninės kultūros tarybos.
Dar viena finansavimo priemonė skirta kultūros ir meno kūrėjams – stipendijos. A. Pakarklytė teigė, kad 2024 m. be individualių, mobilumo stipendijų ir stipendijų Ukrainos kūrėjams, taip pat planuojama ir tikimasi vykdyti karjerą pradedančiųjų kūrėjų stipendijų konkursą. Pastarųjų stipendijų skyrimo aprašas šiuo metu yra derinamas, tad kviečiame sekti mūsų komunikaciją ar prenumeruoti atnaujintą naujienlaiškį.
LKT apimtyje taip pat finansuojama 13 kultūros programų. Pavyzdžiui, „Tarptautiniai muzikos atlikimo meno konkursai“, „Atminties institucijos: Atminties institucijų veikla“, „Atminties institucijos: Muziejų kolekcijų mobilumas“, „Atminties įprasminimas ir pilietinis ugdymas: „Globali Lietuva“ idėjų sklaida“, „Profesionaliojo scenos meno sklaida“ ir „Menas žmogaus gerovei“. Kelios programos yra skirtos Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos organizacijoms, pavyzdžiui, „Tinklaveika“, „Kūrybinės bendruomenių iniciatyvos“, „Etninė kultūra ir nematerialus kultūros paveldas“. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad LKT „tinklelyje“ yra keletas visoms organizacijoms atvirų programų, kai nėra specialių ribojimų. Pavyzdžiui, „Ugdymas kultūra“, „Atminties įprasminimas ir pilietinis ugdymas: Valstybinės reikšmės renginiai“, „Autorių teisių ir gretutinių teisių apsauga“.
A. Pakarklytė seminare taip pat minėjo kitus svarbius LKT finansavimo pokyčius. Nuo 2024 m. nacionalinių ar valstybinių muziejų paraiškos nebus finansuojamos per LKT mechanizmą, išskyrus programos „Atminties institucijos“ (muziejai, bibliotekos, archyvai) finansuojamą veiklą „Muziejų kolekcijų mobilumas“, kurioje paraiškas galės teikti minėti ir kiti muziejai, taip pat programas „Nacionaliniai paviljonai Venecijos bienalėje“ ir „Menas žmogaus gerovei“.
Kitas pokytis įgyvendintas išanalizavus „Kultūros ir kūrybinės industrijos“ programą. Nuspręsta nebefinansuoti kultūros startuolių, o lėšas perkelti į „Tinklaveikos“ programą. Pirmininkė pristatė, kad LKT įsteigta nauja programa skirta profesionaliojo scenos meno sklaidai (spektaklių, operų, koncertų, renginių ciklų, pristatymų ir kitų scenos meno žanrų) Lietuvoje ir / ar užsienyje. Paraiškas šiai programai gali teikti Profesionaliojo scenos meno įstatymo nustatyta tvarka profesionaliojo scenos meno įstaiga pripažintas juridinis asmuo – teatras, koncertinė įstaiga, trupė, ansamblis, cirkas, scenos meno informacijos centras, scenos menų centras, kūrybinis inkubatorius ir kita (išskyrus nacionalinius, valstybinius ir savivaldybės teatrus ar koncertines įstaigas). Jie gali skirti iki 60 % projekto sąmatos administravimo išlaidoms.
A. Pakarklytė akcentavo, kad programos „Kūrybiška Europa“ paprogrames nuo šiol administruos Lietuvos kultūros institutas, LKT nebelieka programos „Kvalifikacijos kėlimas“, o programos „Mažosios Lietuvos kultūros sostinės“ kvota pridedama prie programos „Tolygi kultūrinė raida“. Šios programos paraiškas vertins Regioninės kultūros tarybos.
Ji atkreipė dėmesį į tai, kad programa „Atminties įprasminimas ir pilietinis ugdymas: Valstybės reikšmės renginiai“ kviečia teikti projektų paraiškas, kurie aktualizuoja M. K. Čiurlionio kūrybą ir kurie yra skirti paminėti 150-ąsias Čiurlionio gimimo metines. Šiems projektams pasirengti galima 2024 m., juos įgyvendinti 2024–2025 m.
2024 m. finansavimo konkursų datos
Kultūros ir meno skyriaus vadovė Aleksandra Chackevičiūtė pristatė paraiškų teikimo aspektus – konkursus, kalendorių, procesą, dažniausiai daromas klaidas. Šiuo metu vyksta 5 meno sričių ir 15 programų konkursas. Paraiškas galima teikti iki rugsėjo 11 d. Taip pat liepos 12 d. planuojama skelbti „Nacionalinio paviljono Venecijos architektūros bienalėje“ konkursą, rugsėjo 11 d. – programos „Globali Lietuva“ idėjų sklaidos konkursą ir programos „Tolygi kultūrinė raida“ (TKR) konkurso I-ąjį kvietimą. 2024 m. yra numatomi meno sričių konkursai, taip pat kelių programų, įskaitant TKR programos II-ąjį kvietimą bei programos „Autorių teisių ir gretutinių teisių apsauga“ konkursas.
Paraiška pateikta – kas toliau?
A. Chackevičiūtė išsamiai aptarė atsakingą ir daugiaetapį, įtraukiantį daug šalių paraiškų vertinimo procesą. Kas nutinka po to, kai yra pateikiama paraiška LKT IS? Visus paraiškos administravimo ir vertinimo žingsnius galite matyti nuolat atnaujinamame kalendoriuje.
Kultūros ir meno skyriaus vadovė Aleksandra teigė, kad 2024 m. finansavimo rezultatus planuojama skelbti 2023 m. gruodžio pabaigoje. Sutartys bus pasirašomos nuo 2024 m. sausio 15 d. per 40 d. d.
Kas svarbu rengiant paraišką?
A. Chackevičiūtė atskleidė, kad labai svarbu suplanuoti paraiškos rengimą, susipažinti su svarbiausiu dokumentu – finansavimo gairėmis ir sąlygomis, vertinimo prioritetais ir kriterijais. Taip pat svarbu teisingai užpildyti paraiškos formą – surašyti veiklas, jų kalendorių, suplanuoti išlaidas, paminėti partnerių ir rėmėjų indėlį. Ji atkreipė dėmesį, kad būtina prisegti reikiamus dokumentus, turėti dalyvių sutikimus (jų neprivaloma pridėti) ir būti parengus informaciją viešam projekto pristatymui.
Pagrindinės daromos klaidos
Kultūros ir meno skyriaus vadovė Aleksandra atskleidė dažniausiai pasitaikančias klaidas, kurios kylą dėl paraiškų teikimo paskutinę minutę. Visų pirma, tai – paraiškos turinio klaidos, dėl kurių pakišama koja gauti finansavimą. Pavyzdžiui, kai nepakankamai atskleista idėja, nepagrįstos išlaidos, trūksta informacijos. Antra, dažnai paraiškas reikia tikslinti, nes nepridėti dokumentai (priedai, raštai, konkursų nuostatai, kt.), nepridėti vertimai, įstaigos pavadinimas ir / ar kodas su klaidomis. Aleksandra ragino nepalikti paraiškų teikimo paskutinei dienai, o išgryninus idėją ją tiksliai ir aiškiai išdėstyti paraiškoje kiek įmanoma anksčiau.
Jei kyla klausimų, kviečiame drąsiai konsultuotis su jūsų meno srities ar programos kuratore.
Linkime kūrybingų idėjų ir sėkmingo paraiškų rengimo!
