Kultūros tyrimai

Tyrimo tikslas: Tyrimas buvo atliktas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo 5 str. 2 d. 8 p. numatytą funkciją „vertinti savivaldybių institucijų, įstaigų veiklą kultūros paveldo apsaugos požiūriu“. 2024 m. tyrime įvertinamas kiekybinis (savivaldybių lėšų, skiriamų ir pritraukiamų kultūros paveldo apsaugai apimtys) ir kokybinis (paveldosauginės aktualijos savivaldybėse) savivaldybių vykdomos kultūros paveldo apsaugos aspektai. 

Kultūros ministerija, kryptingai formuojanti skaitymo skatinimo politiką ir finansuojanti skaitymo skatinimo veiklų įgyvendinimą Lietuvoje, siekdama užfiksuoti konkretaus istorinio laiko skirtingo amžiaus šalies gyventojų skaitymo mastą, kryptingumą bei įpročius, susijusius su sociokultūrine ir demografine problematika, neskaitymo rizikomis ir naujomis, įsivyraujančiomis visuomenės gyvenimo būdo tendencijomis, siekdama įvertinti galimą finansuojamų skaitymo skatinimo veiklų poveikį bei nustatyti gyventojų infomuotumą apie skirtingas skaitymo naudas bei sukaupti reprezentatyvių duomenų, kurie padėtų kurti tolesnius skaitymo skatinimą efektyvinančius veiklos modelius Lietuvoje, inicijavo tyrimą „Lietuvos gyventojų skaitymo įpročiai“.

Meno autonomija yra viena esminių demokratinės visuomenės vertybių, užtikrinanti kūrybinės raiškos laisvę ir kultūrinę įvairovę. Tarptautiniai teisės aktai, tokie kaip Europos žmogaus teisių konvencija, UNESCO principai dėl meninės raiškos laisvės, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Konstitucinio Teismo doktrina, įpareigoja saugoti menininkų autonomiją nuo ekonominio, politinio ar socialinio spaudimo.

Tyrimo tikslas: periodiškai stebėti Lietuvos gyventojų nelegalaus turinio (filmų, serialų, vaizdo įrašų, televizijos laidų, sporto transliacijų, muzikos kūrinių, knygų (el. knygų, audioknygų), žurnalų, natų, vaizdo žaidimų, mokomojo turinio ir programinės įrangos) vartojimą, išsiaiškinti visuomenės požiūrį į nelegalaus turinio vartojimą, stebėti visuomenės nelegalaus turinio vartojimo įpročių ir nuostatų kaitą.

Tyrimo tikslas: išnagrinėti dviejuose Vilniaus baroko architektūrą reprezentuojančiuose nacionalinės reikšmės objektuose (Misionierių ansamblyje ir Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo komplekse) nuo 2005 m. vykdytos plėtros procesą ir poveikį kultūros paveldui.

Lietuvos kultūros taryba projektą „Dizaino sparnai“ įgyvendino nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. 4 Jis finansuotas iš Europos regioninės plėtros fondo (kaip Europos Sąjungos atsako į COVID-19 pandemiją priemonė) pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą. Projektui įgyvendinti skirtas 893 691 Eur finansavimas. Šiame projekte Lietuvos kultūros taryba (toliau – LKT) įgyvendino 34 iniciatyvas. Siekdama išsiaiškinti projekto „Dizaino sparnai“ įtaką, naudodama kiekybinės ir kokybinės analizės priemones Lietuvos kultūros taryba atliko projekto poveikio vertinimo tyrimą.